Dump

Peas n carrots

2012-02-08T11:36:00.004+02:00

Peas n carrots - neseniai apsėdo įkyri idėja paragauti grūdėtos varškės su ikrais. Šiandien realizavau. Visai skanu.

Lyčių skirtumai

2012-02-05T15:23:00.002+02:00

Lyčių skirtumai.
Vyrai lupdami bananą pagalvoja: kažin, ką galvoja moterys, lupdamos bananą...

Nerūkyti pavyko

2012-01-09T15:09:00.003+02:00

Nerūkyti pavyko. Nuo gruodžio 28. Ir be pleistro. Tik tas nerūkymas toks - be garantijos. Dažnai kyla didelis noras užrūkyti, ir iš paskos atslenka klastinga mintis: "Užrūkyk, pajusi didelį malonumą. Juk palyginti visai nesunkiai metei, tai po to galėsi vėl toliau nerūkyti." Ir kaskart prireikia valios pastangų atsispirti. Po akimirkos tą mintį pamirštu. Iki kito karto. Taip kokius 4-5 kartus per dieną - tai stipriau, tai silpniau.

Priklausomybė - kai

2011-12-26T10:29:00.006+02:00

Priklausomybė - kai visi iki vieno argumentai yra "prieš", bet vistiek darai tai.

Kvaila smerkti priklausomus.

Bejėgiško pasmerktumo pojūtis - žinau, kad galėčiau būti, tapti tokiu, kokiu norėčiau būti, bet kažkokia nesąmonė viską griauna, užtrenkinėja duris. Na taip, aš vistiek tikiuosi, kad man pavyks. Bet labai gaila to laiko, kuris bus praleistas murkdantis ir pačiam viską gadinant. Ir dar toks jausmas, kad viskas bus visvien kažkaip sutepta, sugadinta.

Šūdas.

Labai nenorėčiau "išmokti" "saikingai"... Tai būtų kažkas pusiau... Pusiau gyvenimas - pusiau smaukymasis.

Grojaraštis neįmantrus

2011-12-23T22:34:00.004+02:00

Grojaraštis neįmantrus:

R.E.M. - Loosing My Religion
Coldplay - Viva La Vida
Coldplay - Christmas Lights
Band Of Horses - Funeral
One Republic feat. Timbaland - Apologize

5 dainos "ant repeato" ir keistai užtenka. Keistas metas Kūčios.

Po kokių

2011-12-22T22:23:00.002+02:00

Po kokių 8 metų pertraukos pradėjau vėl rūkyti. Išmėginau baltą, pilką ir mėlyna "Winston", pilką "Kent". Mėlynas "Winston" - per stiprus, baltas ir pilkas - per silpni, reikia dviejų-pusantros cigarečių vienam kartui. Nusipirkau brangaus pleistro (anąkart metant padėjo), žadu po Kalėdų mėginti mesti vėl. Šūdinas nešvarus užsiėmimas. Nors jeigu pavyktų saikingai, būtų visai malonus. Bet kai "saikingumas" tampa nuolatiniu laukimu, kol galėsi vėl užsirūkyti, tai yra tik viena išeitis - mėginti mesti visai.

Kai darbe

2011-12-11T09:51:00.007+02:00

Kai darbe kyla labai rimtų problemų, man atsiranda noras NEBŪTI. Čia ne savižudybė, visai ne. Tiesiog baimės pagimdytas noras pabūti išnykus. Nejausti nei aplinkos, nei savęs paties. Norisi užmigti susirietus embriono poza ir užsiklojus galvą. Bet užmigti nesigauna. Labai nesinori, kad ateitų pirmadienis, ir tuo pat metu norisi, kad kuo greičiau viskas pradėtų spręstis. Bijau nusivylusių žvilgsnių, kaltinimų, klausimų... Iš serijos "o mes tavimi taip pasitikėjome, o tu mumis taip pavedei, padarei šitiek problemų". Aš pats savimi pasitikėjau ir buvau visai neblogos nuomonės apie save darbine prasme. Aš pats žinau, kad būsiu daug kam gerokai pagadinęs gyvenimą. Galėtų nepriminti.
Dar labai slegia mintis, kad prasidės mėnesių mėnesius trunkantis aiškinimasis, "tyrimas", tąsymasis ir lėtas nervų gadinimas, kai visi aplink mėgins atsakyti arba vaizduos, kad mėgina atsakyti, į egzistencinį klausimą "Kaip taip galėjo įvykti!" Neturiu nei pasiteisinimų, nei noriu išsisukinėti, kažką slėpti... Norisi, kad viskas išaiškėtų, atsiskleistų visi slėpti trūkumai, klaidos, nutylėjimai, slėpimai, priverstiniai gudravimai, kad visi viską sužinotų, priimtų reikalingus (tegul ir skausmingus) sprendimus, ir būtų galima tą su darbu susijusią gyvenimo dalį tęsti naujaip arba pradėti visai iš naujo. Nieko nebemėginant nuslėpti, švariai, atvirai, skaidriai.
Nežinau, kaip viskas pasibaigs ir ar bedirbsiu po visko, o jeigu dirbsiu, tai - kuo, bet faktas, kad tokie įvykiai ne šiaip sau. Jie tikrai keičia tave patį ir tavo požiūrį į pasaulį, save patį ir kitus žmones. Kažkokia skausminga evoliucija.

O jeigu kalbėti, kas konkrečiai įvyko, tai viską dėstyti gautųsi ilga istorija. Trumpai šnekant, dirbdamas atsakingą darbą padariau klaidų. Ne iš nežinojimo, ne iš aplaidumo, ne iš kažkokio sukčiavimo ar sabotažo. Tiesiog nežinau pats, kaip tai įvyko ir netgi pasikartojo keletą kartų. Man čia pačiam kažkokia mistika, prisipažinsiu.
Bet mistika nuo atsakomybės juk neatleidžia :-)

P.S. Žiūrint į tą dalyką truputėlį iš atstumo, čia yra smulkmena. Šalies, pasaulio mastu čia yra dėmesio nevertas menkniekis. Galų gale žiūrint netgi iš asmeninės perspektyvos, mano paties gyvenime jau buvo, dar būtinai bus ir bet kada gali nutikti žymiai didesnių ir rimtesnių problemų, prieš kurias šita atrodo, atrodytų ar atrodys juokinga. Ir ta mintis trumpam guodžia. Bet nepavyksta pasilaikyti jos ilgiau įsikibus. Prieš akis praplaukia veidai, kurie gali netekti pareigų arba darbo dėl mano "smulkmenos", ir aš neriu vėl į baimės, saviėdos ir laukimo liūną.

Negali nebūti

2011-12-05T06:11:00.001+02:00

Negali nebūti fantastiška šalis, turinti štai šitokį voratinklį recreatieve fietsroute.

Kai palikęs

2011-12-02T12:21:00.001+02:00

Kai palikęs darbe savo telefoną pamaniau, kad jį pamečiau, slapta nuo savęs paties apsidžiaugiau - bus proga įsigyti naują. Deja, atsirado :(

Trys tezės

2011-11-28T10:28:00.008+02:00

Trys tezės:

Kai atsiranda galimybė paaukoti reikšmingesnę sumą ir gali pasirinkti - viešinti tai ar patyliukais anonimiškai pervesti, nenurodant nei kas, nei iš kur, tada sužinai daug įdomių dalykų apie save patį.
Ryžiai Basmati kvepia dulkių siurbliu.
Mano gyvenimas - tai neišnaudotų progų virtinė. Galvojau, stebėdamas Copy1 mergaitę, kol aparatas spausdino mano šedevrą.

Keturi būdai

2011-11-27T14:34:00.027+02:00

Keturi būdai vasarą nuvykti į Amsterdamą:

#	Būdas	Manta	Pros	Cons
1.	senas dviratis + tašės ant galinės ir priekinės bagažinių	palapinė, miegmaišis, čiužinys, patalynė, drabužiai, atsarginės dalys, žibintai, akumuliatoriai, pakrovėjai, higienos reikmenys	a) išmėginta b) saugu, jeigu dėl kažkokių nenumatytų priežasčių iki vakaro nepasiekčiau “civilizuotos” nakvynės, o kempinge galima statytis palapinę. c) telpa visa reikalinga manta d) turiu viską, kas reikalinga kelionei, nieko nereikia pirkti e) nelabai sunku rasti, kur saugiai palikti dviratį per naktį	a) labai apkrautas dviratis, nemobilus, baimė, kad suluš b) kas vakarą ir kas rytą reikia išsipakuoti – susipakuoti c) jeigu dėl gedimo/avarijos/ligos negalėčiau važiuoti toliau, tai neaišku, ką reikėtų daryti su tomis tašėmis
2.	senas dviratis + Extrawheel priekaba + tašės ant galinės ir priekinės bagažinių	palapinė, miegmaišis, čiužinys, patalynė, drabužiai, atsarginės dalys, žibintai, akumuliatoriai, pakrovėjai, higienos reikmenys	a) saugu, jeigu dėl kažkokių nenumatytų priežasčių iki vakaro nepasiekčiau “civilizuotos” nakvynės, o kempinge galima statytis palapinę. b) telpa visa reikalinga manta, galima vežtis papildomų, ne pirmo būtinumo dalykų c) dviratis neapkrautas	a) išsipakavimai – susipakavimai b) užima daug vietos ir kažin ar būtų kur saugoti kai kuriuose viešbučiuose c) judriame mieste turbūt jaustųsi griozdiškai d) priekaba – apie 1000 Lt e) būtų daugiau problemų rasti viešbutyje tinkamą sandėliuką dviračiui ir priekabai saugoti f) jeigu dėl gedimo/avarijos/ligos negalėčiau važiuoti toliau, tai neaišku, ką reikėtų daryti su tomis tašėmis ir priekaba
3.	senas dviratis + lengva tašė ant galinės bagažinės	patalynė, keli drabužiai, akumuliatoriai, žibintai, pakrovėjai, pora būtiniausių raktų, higienos reikmenys	a) mobilus, lengvas, greitas, smagus keliavimas b) turiu viską, ko reikia kelionei, nieko nereikia pirkti c) negalint toliau keliauti, nebūtų jokių problemų grįžti traukiniu, autobusu arba tranzu – dviratis senas, nebūtų gaila ir palikti e) nelabai sunku rasti, kur saugiai palikti dviratį per naktį	a) jeigu dėl kažkokių priežasčių nepasiekčiau nakvynės, reikėtų nakvoti po žvaigždėmis b) kempinge reikėtų nuomotis namelį (cabin) arba treilerį – žymiai brangiau negu palapinė ir gali nebūti laisvų.
4.	naujas dviratis + lengva kuprinė ant pečių	patalynė, keli drabužiai, akumuliatoriai, žibintai, pakrovėjai, pora būtiniausių raktų, higienos reikmenys	a) ITIN mobilus, lengvas, greitas, smagus keliavimas b) nelabai sunku rasti, kur saugiai palikti dviratį per naktį	a) jeigu dėl kažkokių priežasčių nepasiekčiau nakvynės, reikėtų nakvoti po žvaigždėmis b) kempinge reikėtų nuomotis namelį (cabin) arba treilerį – žymiai brangiau negu palapinė ir gali nebūti laisvų. c) dviratis – nuo 3000 iki 5000 Lt d) neaišku, ką reikėtų daryti, jeigu dėl kažkokių priežasčių (ligos ar pan.) negalėčiau toliau keliauti – palikti naują dviratį būtų didžiulis nuostolis

Black Friday

2011-11-20T18:43:00.002+02:00

Black Friday Deals pasiūlymas ateina sekmadienio vakarą. Primena vieną tokį odiozinį palinkėjimą “gero savaitgalio”.

Android Market

2011-11-19T23:20:00.002+02:00

Android Market paieškoje įrašius "cycle", pasiūlo programų skaičiuoti mėnesinėms.

Hedonismbot

2011-11-15T21:21:00.002+02:00

Hedonismbot – būtent šituo personažu jaučiuosi skaitydamas ir mokydamasis per planšetinį kompiuterį, gulėdamas ant lovos.

Yra ofygienai

2011-11-11T22:39:00.003+02:00

Yra ofygienai seksi, kada mergina dėsto C++ programavimą, konkrečiai, Pointers and References temą. Čia iš Pluralsight, jeigu ką...

Pusę mėnesio

2011-11-08T11:58:00.000+02:00

Pusę mėnesio šalti rankas cyclinant į darbą, nes niekaip neprisiruošti susirasti pirštinių: vakarais - dėl Neatidėliotinų Darbų gausos, o rytais - nes nebelikti laiko, - ir galų gale sužinoti, kad visą tą laiką jas vežiotis savo vintažinės tašės galinėje kišenėje - terrible is what it is.

Attention plyz

2011-10-31T07:38:00.001+02:00

Attention plyz. Na, šita frazė čia ne į temą. Tiesiog prabudęs, dar neišlipęs iš lovos, sugalvojau, kad reikia įrašyti vieną priminimą į Windows Calendar ar Calender, kaip ten jis…. Beieškodamas to kalendoriaus, radau Windows Live Writer. Prijungiau prie šito dampo ir mėginu postinti tiesiai iš Windows Live Writer, o ne per naršyklę.

Vieno dalyko nesuprantu – kaip bus su paveiksliukais. Google leidžia juos įkelti ir pagamina tarsi dvi versijas – viena reprezentacijai bloge, kita – kurią pamatai paklikinęs. O kaip čia? Jeigu visą šitą konstrukciją reikės konstruoti pačiam, tai nedaug naudos iš to raiterio.

P.S. Pasirodo, viskas čia apskaičiuota iki tobulumo. Va, už ką man patinka Microsoft Korporation.

Laukiu nesulaukiu

2011-10-28T21:14:00.002+03:00

Laukiu nesulaukiu pasirodant Windows Mobile 8. Paturėjęs daiktų su Symbian ir Android, kažkaip liguistai ėmiau ilgėtis Windows, nors nieko mobilaus su Windows, žinoma, dar neturėjau, išskyrus pervežamą Asus Aspire 5738ZG. Žodžiu, nors ir sakiau sau, kad 5800 XpressMusic buvo paskutinė Nokia mano gyvenime, bet tuomet Nokia dar nebuvo susijungusi su Microsoft. Dabar reikalai pasikeitę kardinaliai, ir aš nekantrauju išmėginti rezultatą.
Prisimerkiu ir maždaug įsivaizduoju: > 5", < 1500Lt... Ufffff!!!!...

Nepavykęs mėginimas

2011-10-24T20:40:00.003+03:00

Nepavykęs mėginimas "iš išsibėgėjimo" sukalti labai reikalingą programėlę kolegei baigėsi išvada "Dar - mokytis!". Neblogai būtų suspėti iki Kalėdų.

Manau, blaškytis

2011-10-23T11:52:00.002+03:00

Manau, blaškytis po Europą, turint planšetinį konpiuterį, būtų (bus?) labai smagu. Tiktai internetas daug kainuos.

Norų lentelė

2011-10-16T09:32:00.019+03:00

Norų lentelė. Materialių norų lentelė.

Materialus noras	Kaina	Būsena
GPS navigacija Montana 600	1.7 kLt	grobsiu, vos tik atsiras tvirtinimas prie dviračio vairo
trečias ratas (nepainioti su penkta koja)	~1.1 kLt	įsigyti iki pavasario; bet noriu jau dabar
modernus plento dviratis	~3-5 kLt	būtų neblogai, bet neužteks pinigų, todėl gausiu dar metus apsieiti
decent automobilis	~30 kLt	tempsiu, kol galėsiu išsiversti be jo
fotoaparatas-muilinė	iki 0.7 kLt	iki kitos vasaros reikės įsigyti vistiek
kiek įmanoma kapitalinis buto remontas su baldų pakeitimu	daug	neišvengiama būtinybė; pradėti reikėtų jau dabar nuo kokių nors smulkmenų
atskiras butas	neįsivaizduojamai daug	imu iškart, kai tik išlošiu Teleloto
Samsung Galaxy Tab 10.1 GT-7500	1.8 kLt	turiu

Wishlisto paradoks-ass

2011-10-16T09:00:00.005+03:00

Wishlisto paradoks-ass: ką nors įsigijus iš savo norimų-įsigyti-daiktų sąrašo, jis ne sutrumpėja, bet pailgėja.

Visąlaik buvau

2011-10-10T23:33:00.003+03:00

Visąlaik buvau įsitikinęs, kad Palangos plentas nėra autostrada, ir ramiausiai važinėjau juo dviračiu. Netgi praeitą savaitę, važiuodamas į sodą parsivežti obuolių, pravažiavau policininkus, sustabdžiusius kažkokį automobilį. Buvau visiškai ramus šventai įsitikinęs savo teisumu. Juk vairavimo kursuose mokė, kad Lietuvoje tėra dvi autostrados - Klaipėda-Kaunas ir Vilnius-Panevėžys. Dabar gi žiūriu Google Maps ir neatsistebiu. Dalykas čia - rimtas. Nes pradėjau strateguoti kitos vasaros kelionę į Amsterdamą, o gal netgi į Briuxelį. Tai reikia vieną kartą ir galutinai išsiaiškinti, kur dviračiu važiuoti leidžiama, o kur - ne. Kad netektų vėl stengtis kuo greičiau pralėkti n-ioliką km kukliai nunarinus galvą ir klaikiai pypinant visokiems daunams, kaip kad nutiko paskutintąkart kažkur prie Orebrö.

Reikia pasižymėti

2011-10-02T10:06:00.006+03:00

Reikia pasižymėti tikslią datą, kad senatvėje pasakodamas, kaip "anais laikais spalio mėnesį vaikščiojome trumpomis rankovėmis", žinočiau, kada tiksliai tas vyko.

Pagalvojau, angliškai kalbėti moku taip pat kaip ir valgyti kinietiškais pagaliukais - negrabiai, negrakščiai, nelaisvai, bet iš bėdos susitvarkau, nors kaskart tai būna mažas išbandymas.

Desižionistas

2011-10-01T17:37:00.003+03:00

Desižionistas. Parašiau siaubingai neelegantišką ir klaikiai painią, bet (kaip nekeista) teisingai veikiančią programėlę Python kalba, kuri parsina darbe naudojamą kodą. Python iš tikrųjų turi kažką tokio...
Įrašo pavadinimas - nes programa sudaryta iš milijono "if:... else:..." konstrukcijų, Aha, aliuzija į Mentalistą, vienas iš tų atvejų, kai kokia nors visiška nesąmonė prilimpa ant liežuvio galo, ir ja neina atsikratyti visą dieną.

Pasijuntu weird

2011-09-30T07:59:00.009+03:00

Pasijuntu weird, kada žmonės kreipiasi į mane "Jūs", kai tam, mano sumautu supratimu, nėra jokio sumauto pagrindo.

Widest range

2011-09-28T22:08:00.001+03:00

Widest range of interests padeklaruota ant StumbleUpon'o

Ant linukso

2011-09-27T13:12:00.003+03:00

Ant linukso Python skriptas sukasi kaip dievas, o windowsuose prasideda visokie pisalai, nesiliaujantys traceback'ai ir gaunasi gatavas pain-in-my-ass, į kurį visai nesinori gilintis.

Nemaloni avantiūra

2011-09-18T21:50:00.004+03:00

Nemaloni avantiūra - sutemus pervažiuoti visą Klaipėdą dviračiu be galinio žibinto. Kita vertus, pilni šaligatviai zombių, kurie neturi jokių žibintų išvis.

Niūrūs vaizdai

2011-09-14T18:23:00.004+03:00

Niūrūs vaizdai pro mano buto langus

Tvirtinantys, kad

2011-09-08T15:20:00.010+03:00

Tvirtinantys, kad elektrinės skaityklės jiems nepriimtinos, nes jiems niekas neatstos tikros knygos, matyt arba demonstruoja vaikiškus kaprizus, arba jaučiasi (ir bijo pasirodyti) technologiškai nepakankamai išprusę. Aš noriu įsigyti planšetinį kompiuterį būtent e-knygoms skaityti. Kad nereikėtų mokėti 50-100 Lt už tikrą knygą, kurios perskaitęs daugiau nė karto nebeatsiversi. Kad nereikėtų vartyti knygos lapų, o užtektų pabaksnoti ant hypernuorodos arba virtualaus mygtuko "back". Kad norint ką nors rasti tekste, būtų galima paspausti kokį nors ten ctrl-f ir įrašyti ieškomą žodį. Kad ant sofos atlenkimo nebūtų prištabeliuota atverstų knygų, iš kurių kažką mokausi, kurios nuolat krenta, plyšta, daug sveria, renka dulkes, kurių niekur su savimi nepasiimsi ir informacija kuriose po poros metų beviltiškai pasensta.

Spėliojau, ar

2011-09-05T08:28:00.003+03:00

Spėliojau, ar Jėzus Getsemanėje galėjo jausti be visa ko ir kaltę dėl to, kad galbūt ne viską atliko iki galo, kad kai kada galbūt žiūrėjo į dalykus atmestinai, ir dėl to, kas tuoj turi įvykti, esąs iš dalies kaltas pats...

Iki parduotuvėje mačiau merginą su sijonu, kuris jai labai tiko; toks paprastas, nedengia kelių.

Iš delfio komentarų: Dirba tie, kurie daugiau nieko nemoka.

Captcha

2011-09-03T14:12:00.000+03:00

Captcha - Completely Automated Public Turing test to tell Computers and Humans Apart

Kalbėjim-ass

2011-08-22T18:06:00.006+03:00

Kalbėjim-ass:

Darbe visi sako: "duokite žinoti", "duosiu žinoti". Taip ir norisi visų paklausti - žmogai, ar jūs sergate?

Google+ siūlo turinį "bendrinti" (share - čia gal labiau tiktų "viešinti"?)

Google+ "ratai" (čia turbūt neteisingai suprastas "draugų ratas"?...):

Sidabro medalis - Tele2 techninis konsultantas: "Android irgi turi operacinę sistemą".
Ir aukso medalis - kai bendradarbis man sako: "Iki. Susimatysime". Mintyse aš jam atsakau: "pašol nachuj".

Genialum-ass

2011-08-16T17:02:00.006+03:00

Genialum-ass: manau stresas dėl darbo smarkiai sumažėtų, jeigu susitaupyčiau sumą n, su kuria būtų galima daugmaž pakenčiamai pratempti bent pusmetį hipotetiniu darbo netekimo atveju.
Tie mano myžčiojimai nėra iš piršto laužti - darbas iš tikrųjų atsakingas, betvarkės sistemoje daug, o santaupų neturiu. Ir, kai prireikus rasti Kaltą būčiau išmestas iš darbo (ant dienų apturėjome šitokį atvejį), tikrai neturėčiau, kas manimi pasirūpina. Pagalvojau, turint solidžią sumą kojinėje, galima kažkaip ramiau žiūrėti į visus nesibaigiančius nesklandumus ir grėsmes. Tupas nesu, per pusmetį turėčiau susirasti pakenčiamą darbą bet kokios krizės atveju.
Taip ir darysiu. Samsungai ir garminai gaus palaukti. Arba atpigti.

Jeigu palankiai

2011-08-09T13:49:00.002+03:00

Jeigu palankiai išsidėstytų žvaigždės ir planetos...
Jeigu išneštų finansai...
Jeigu leistų sveikata...
... Būtų be galo gerai kitąmet nuvažiuoti Kiel - Hamburg - Bremen - Amsterdam. Net šiurpas pereina, kai pagalvoju, kaip fainai būtų... O gal netgi pavyktų prikalbinti ką nors į kompaniją...
Labai daug daugtaškių...

Perfekcionizm-ass

2011-08-08T17:39:00.004+03:00

Perfekcionizm-ass: sunkiai pernešu problemas darbe, nesveikai jautriai reaguoju - netgi tais atvejais, kai man asmeniškai negresia jokios sankcijos. Turbūt perfekcionizmas, kitaip sunku paaiškinti. Vienas bendradarbis pasakojo, nesiekiąs būti "visąlaik geru", tai ramiai reaguojąs į visokius nemalonumus. Na, jis ir nėra visąlaik geras, tas tai tikrai. O kaip su reagavimu - sunku pasakyti, matau tik išorę. Kaip ten bebūtų, tie hyperpergyvenimai tikrai trumpina gyvenimą ir muša per sveikatą.

Lėtai lėtai

2011-08-06T20:37:00.016+03:00

Lėtai lėtai, beveik nemindamas pedalų važinėjau po miesto centrą. Nuotaika buvo tokia melancholiška ir atsiduodanti artėjančiu rudeniu. Nes atostogos baigiasi, kaip ir savaitę džiuginę geri orai.

Mano miestas man labai gražus ir savas. Nenorėčiau keisti į jokį kitą Lietuvos miestą ar miestelį.

Nelietuvos? Nežinau. Nebent būtų kokia nors labai svari priežastis - milžiniškas atlyginimas, mylima moteris ir pan.. O šiaip verčiau nuvažiuoti kaip svečiui. Pastebėjau, keliaujant vienas iš malonumų yra nuolat jaustis svečiu. Nes svečius visi mėgsta ir laukia. Tik turėk kuo susimokėti.

O! Mūsų mieste yra tokia tradicija - ženijantis, ant Dangės tilto turėklų įkabinti spyną. Na, tradicija man asmeniškai atrodo kvailoka ir lėkšta, "prasmė" - banali, o spynos rūdija ir tiltas atrodo negražiai. Bet ką padarysi. Šiandien mačiau dvejas vestuves. Prisiminiau Facebook'o "draugių" pasharintas fotografijas. Klausimas: ar pamergių raudonos suknios yra lietuviškų vestuvių privaloma uniforma?

Prajuokino matorkės pavadinimas:

Gaila, neturėjau fotoaparato (čia - su telefonu). Aną pamečiau arba pavogė Göteborge. O kad pirkti naują - turiu porą mėnesių atsigauti finansiškai.

Tuščiame vokiečių atrakcionų parke kairiajame Dangės krante leido Queen "A Kind of Magic"

Sąrašas dalykų

2011-08-06T16:03:00.006+03:00

Sąrašas dalykų, kuriuos man norėtųsi įsigyti (sąrašas neišrikiuotas pagal jokius kriterijus):
1) rimta GPS navigacija dviračiui (iki 2.2 kLt)
2) modernus plento dviratis (~3-5 kLt)
3) decent automobilis (~30 kLt)
4) netbookas arba ipad'as (iki 2 kLt)
5) fotoaparatas (vietoje pamesto/pavogto Göteborge, iki 0.7 kLt)
6) kiek įmanoma kapitalinis buto remontas su baldų pakeitimu

Dar iš svajonių srities būtų atskiras butas.........................................

Primečiau, kuris

2011-08-05T21:38:00.010+03:00

Primečiau, kuris The Simpsons herojus man artimiausias - kurio charakteris, bruožai arba gyvenimo būdas man artimiausi, panašiausi. Radau du:

Principal Seymour Skinner

ir Comic Book Guy

Abiejuose atradau sąvybių (ir tragizmo! - kaip pathetically tai neskambėtų) būdingų ir man pačiam.

Pagalvojęs dar pridėjau Lisa Simpson...

Kaskart keisdamas

2011-08-05T19:18:00.005+03:00

Kaskart keisdamas pradurtą/sprogusią/plyšusią dviračio padangą, susiduriu su tuo pačiu nepatogumu - keičiant padangą, nusmunka kelnės, o pasitaisyti nėra kaip, nes rankos būna ir purvinos, ir tepaluotos. Šįkart - Palangos centre. Bet buvo ir Vilkyškiai, ir Plungė (pakraštys), ir Stockholmas (centras, stebint susidomėjusiai policininkei), ir Helsingborgas (ir centras, ir pakraštys, pilant lietui, naktį)...

Dviguba ramybė

2011-08-04T20:38:00.004+03:00

Dviguba ramybė Antrojoje Melnragėje - ir musių-bičių nebuvo, o iš moterų aplink deginosi tiktai tos, kurioms iki 15, ir tos, kurioms virš 55. Na, beveik tik tos.

Išradingum-ass

2011-08-04T10:26:00.003+03:00

Išradingum-ass: pėstieji yra nepaprastai sukti ir išradingi, kai reikia palįsti po dviračio ratais - sugeba iškirsti tokių klastingų manevrų ir derinių, kad net atidžiausiai saugojantis ir važiuojant lėčiausiu įmanomu greičiu gali nepavykti išvengti susidūrimo. O jeigu mamytę arba tėtuką apsėdusi idėja po dviračio ratais pagrūsti savo mažametę atžalą, tada jau verčiau nemėginti rizikuoti ir nulipus nuo dviračio mėginti prasmukti pėsčiomis.

Skaityti sunku

2011-08-04T09:05:00.006+03:00

Skaityti sunku, nes reikia gerai išmanyti kontekstą - ir geografinį, ir istorinį. Tai nėra mokyklinis vadovėlis, autorius rašo taip, tarsi visi dalykai skaitytojui būtų žinomi, ir autorius čia surašo savo paties nuomonę arba pastabas. Rašymo maniera man pasirodė tokia... hmmm... kartais gluminanti. Sakykime, paminimas koks nors dalykas (pavyzdžiui, Lietuvos-Lenkijos valstybės Padalijimai) ir tarsi viskas. Skaitydamas jautiesi likęs kvailio vietoje, jeigu nežinai apie paminėtą dalyką iš savo paties išsilavinimo. Ir tik vėliau apie tą dalyką (Padalijimus) imama rašyti plačiau, nagrinėti (kaip jie galėjo įvykti, kas kiek gavo ir t.t.).
Mano paties istorinės žinios labai skystos arba jų visai nerasta, tai skaitymas daug kur yra nuobodus, nes neaišku, apie ką kalbama knygoje - ir kur šnekama apie konkrečias geografines vietas, ir kur vardijami kultūros pasiekimai minint veikalus ir autorius, kurių aš neskaičiau. Daug vietų paprasčiausiai praleidau. Pusę knygos minimi kažkokie Habsburgai (dinastija turbūt), bet aš, prisipažinsiu, taip ir likau nesupratęs, kas jie tokie buvo ir ką valdė.

Aš žinojau, kad Europos istorija yra sudėtinga, kad čia niekada nebuvo ilgalaikės ramybės ir nuolat kažkas vyko. Bet kad šitaip... Skaitant ima atrodyti, kad europiečiai kažkokie nenormalūs ir kad taika (t.y., visiškas nekariavimas) jiems nesuvokiamas gyvenimo būdas. Jie daugiau nieko ir neveikė tik kariavo, kariavo, kariavo. Užiminėjo, puolė, skerdė, žudė... Rašo apie kažkokį Prancūzijos laikotarpį, kurį įvardija kaip visiškos stagnacijos, apatijos ir taikos. Po to eina sakinys, maždaug: "tuo metu kariaujama buvo tik pačiuose šalies pakraščiuose arba kaimyninių šalių teritorijoje". Nu pyzdiec, nesikeikiant.

Visus kariavimus Europos viduje autorius paaiškina konkuravimu tarp skirtingų krikščionių religinių konfesijų - arba tai buvo karų pirminė priežastis, arba tuo buvo pateisinami karai. Visur visur kartojasi tas pats per tą patį - kruvinos rietenos ir skerdynės tarp katalikų, protestantų, kalvinistų, anglikonų, pravoslavų ir dar krūvos skirtingų krikščionių. Kažkokie marazmai. Arba autorius purškia savo specifinį požiūrį į Tikėjimą bei Bažnyčią, arba... Tada teisūs yra tie Vakarų visuomenės veikėjai, propaguojantys sekuliarizaciją ir Bažnyčios vaidmens stūmimą iš valstybės ir visuomenės viešumos.

Nors, prisipažinsiu, man, nežiūrint mano istorinio analfabetiškumo, šitoks požiūris atrodo dirbtinis. Kuom jau čia mandriau už K.Marxą, kuris visą istoriją sugebėjo paaiškinti klasių kova (pats neskaičiau, tik girdėjau, kad jis taip darė)?

Aš pirmą kartą skaičiau istorijos veikalą, jeigu taip galima pavadinti šitą knygą. Tai mane reikalas nuvylė ir truputėlį nuliūdino. Pasirodo, istorija - ne matematika. Nėra istorijos be istoriko. Viskas yra subjektyvu ir kiekvienas istorikas tiems patiems dalykams sugalvos savo skirtingą nuo kitų paaiškinimą, ir... bus teisus.

Šitie sutvėrimai

2011-08-02T13:16:00.003+03:00

Šitie sutvėrimai pakoreguos pliažinimosi įpročius kardinaliai - tingus ir pasyvus voliojimasis pliaže virsta nuolatiniu jų vaikymu. Čia Smiltynėje. Bet ir kituose pliažuose turbūt ne geriau. Nes važiuojant dviračiu šitie padarai lenda į visas atviras kūno kiaurymes.

Gal ir gerai, gaunasi aktyvus poilsis. Einu, pūkštelėsiu. Nes atsivežtų protingų knygučių paskaityti nepavyks.

Mano ultrakonservatyviu

2011-07-30T17:25:00.003+03:00

Mano ultrakonservatyviu ir ultrareakcingu supratimu, merginai yra sunku save labiau sudarkyti, nei įsiverti auskarą į nosį/lūpą/antakį ir pasidaryti tatuiruotę.

Samprotavim-ass: jeigu

2011-07-30T16:54:00.002+03:00

Samprotavim-ass: jeigu mergina ar moteris rodo - nežiūrėti juk būtų ir nemandagu, ir nepagarba? Ar ne taip?

Klaipėda - Göteborg

2011-07-26T20:16:00.004+03:00

Klaipėda - Göteborg per Karteną, Oslo

View Klaipėda - Göteborg per Karteną, Oslo in a larger map

Atlanto jūroje

2011-07-14T05:36:00.003+03:00

Atlanto jūroje ramu. Kažkada yra tekę sutikti Verslininką - vieną iš tuomet tų naujųjų - kuris arogantiškai (koks nūnai tapęs populiarus prieveiksmis!) ) gyrėsi šįmet atostogausiąs prie Atlanto jūros. Žmona jam liepė patylėti ir nedemonstruoti durnumo. Nors mano akimis žiūrint, tame pasakyme visas buvo daugmaž normaliai.

Estiško laivo, plaukiančio iš Latvijos į Švediją, kajutėje esame trise: aš, lietuvis iš Klaipėdos, lenkas Andžejus iš Vilniaus ir rusas, neprisimenu vardo, iš Visagino. Andžejus - labai taktiškas, tvarkingas ir malonus žmogus, idealus pakeleivis. Rusas constantly inkščia ir zyzia, kad viskas blogai, viskas laive ir gyvenime per brangu ir kad visi išnaudoja. Mėgino užvesti, kaip supratau, mėgstamą Kaip Lietuvoje Viskas Blogai Ir Neteisinga diskusiją. Bet buvo mano itin grubiai nutrauktas. Esu sunkaus būdo.

Nokia Maps

2011-07-12T20:28:00.000+03:00

Nokia Maps navigacija yra totally gay, lyginant su Google Maps arba Michelin Via. Vienintelis Nokia navigacijos pranašumas yra tas, kad gali veikti nesijungdama prie interneto, kas tampa crucial, būnant užsienyje, kai tinklo kaina virsta drakoniška - 7Lt/MB.

Į savo

2011-07-09T17:25:00.002+03:00

Į savo didžiąją kelionę žinoma galėčiau neimti tų beveik 3 kg įrankių ir dviračio atsarginių dalių - juk į civilizuotus kraštus vykstu. Bet kaip liudija mano patirtis, visi gedimai paprastai įvyksta šeštadienio pavakary - kai prieš akis dvi paros išeiginių civilizuotų kraštų civilizuotiems žmonėms.

Alarm off

2011-07-08T05:37:00.003+03:00

Alarm off. Mėnesiui laiko. Jeigu koja nepavestų, atostogas praleisčiau beveik išimtinai balne. Prisipažinsiu, viduje net nesitiki, kad pavyktų. Kaip nepolitkorektiškai tai neskambėtų... Nesitiki, bet labai labai labai norėtųsi.

Jau naudotis

2011-07-03T00:52:00.006+03:00

Jau naudotis internetu Nokia telefone tai božė-božė... Atrodo, preslavuta Nokia 5800 bus buvusi paskutinė Nokia mano gyvenime. Dar metelius atsimūčysiu, kad neišmest apynaujo telefono, ir ieškosiu kažkokio kito sprendimo - kad telefonas būtų skambinimui, o navigacijai ir naršymui internete - koks nors kitas prietaisas, more suitable tiems reikalams, ir kurį naudojant nekiltų noras tėkšti į sieną.

PAPILDYTA. Net nepastebėjau, kaip atėjo metas, kai mobilus tinklo įrenginys tapo toks pat natūralus ir kasdieninis daiktas kaip ir mobilus telefonas prieš dešimtmetį. Pradžioje atrodė labiau kaip žaidimas ar pramoga nepilnamečiams. Dabar galima atlikti daug reikalingų kasdieninių funkcijų, ypač keliaujant.

Lenkų klausimu

2011-06-30T11:54:00.005+03:00

Lenkų klausimu... Labai veidmainiškai atrodo teisuoliškas runkelių piktinimasis lenkų nelojalumu valstybei, kai patys runkeliai nuolat ir nuolat vemia ant tos valstybės, iškreiptai džiūgauja dėl kiekvienos valstybės tikros arba susigalvotos nesėkmės ir problemos, ir entuziastingai pritaria tokiems dalykams kaip emigracija, kontrabanda, įstatymų ir teisėtos valdžios reikalavimų sabotavimas... Jokie ten lenkai anei rusai nė tūkstantosios dalies nepaniekino Lietuvos, kiek ją paniekino patys runkeliai.

Panaršiau 80-ųjų

2011-06-26T19:42:00.006+03:00

Panaršiau 80-ųjų hitų klipus. Išvada: atlikėjai buvo žymiai šviesesnės odos spalvos, seksualumas pislumas buvo demonstruojamas rezervuotai ir paprastai - tradicinės (anuomet) orientacijos.
Jeigu lyginti su šiandieninėmis "gagomis", anie man patinka labiau. Prisipažinsiu...

Man labai sunku pasakyti, kas labiausiai traukia. Atrodo, po visu šituo naivumu yra daugiau žmogiškumo. Žmogiškumo ne kokia nors moraline prasme, bet... hmmm... tikrumo. Jie kažkokie žmogiškai tikri. Artimesni. Nenusižvaigždinę.

Updated. Nors jeigu lyginti su kokiais nors Coldplay...

Nuflushinau paveikslus

2011-06-26T09:33:00.014+03:00

Nu-flush-inau paveikslus iš telefono...

Labai sveikintina, nepabijokime to žodžio, Akropolio iniciatyva:

Nes kiti "centrai" kameras nukreipia bet kur kitur, tik jokiu būdu ne į paliktus dviračius.

Vakarėjame. Pusdienį buvau palikęs a-la prirakintą dviratį. Ir nieko!

Koks genijus suprojektavo šviesoforus taip, kad pereiti šitą gatvę tenka laukti 4 minutes...

Pravažiavus keliems automobiliams, visą likusį laiką Dubysos (du pisas, kaip skelbdavo senieji autobusai, kuriuose šnypšdavo garsiakalbiai) gatvė būna tuščia, todėl žmogus su savo suvarytu pavyzdingu taisyklių laikymusi palieki tokio kaip ir kvailio vietoje, pusvalandį stypsodamas prie/vidury tuščios gatvės. Nesilaikau.

Mano mama irgi važinėja dviračiu. Užsimanė įsigyti šitokį daiktą.

Mokiau, kaip jis vadinasi. Kol nuvyko į turgų - pamiršo.

Arba aš

2011-06-16T22:32:00.002+03:00

Arba aš susiimu kaip brandus žmogus ir prilaikau arklius, arba aš greitai turėsiu didelių problemų su dviračiu nudaužęs pėstįjį arba palindęs po mašina - jau pats matau, kad kasdien lakstau vis pavojingiau.

Kai naujausioje

2011-06-15T20:33:00.004+03:00

Kai naujausioje naršyklės (konkrečiai, Internet Explorer) versijoje neįmanoma paprastai ir estetiškai pasukti teksto vertikaliai, belieka nusispjauti Stan Marsh ir jo draugų žodžiais: It's totally gay.

Neduoda ramybės

2011-06-11T19:11:00.010+03:00

Neduoda ramybės noras fotografuoti.

Aš nežinau, gal tai laikinas susižavėjimas, kuris greitai praeis.
Aš nusipirkau tą fotoaparatą gimtadieniui, galvojau, kad jis yra pakankamai advanced. Draugelis nustebęs paklausė, kam aš išmečiau pinigus ant muilinės. Atsakiau, kad didelių gabaritų, brangus, jautrus ir sudėtingas veidrodinis fotoaparatas man būtų nepatogus vežiotis dviračiu - kam aš ir pirkau daiktą. Tas yra tiesa. Bet neseniai tas draugelis nusipirko tokį, kaip jis sako, labai labai vidutinį veidrodinį fotoaparatą už n tūkst. Lt ir pradėjo internete studijuoti fotografiją. Jis specializuojasi portretuose - žada fotografuoti vestuves ir pan. ir iš to pragyventi. Ir turėjo labai kvailą idėją, kad aš tarnausiu jam eksperimentiniu modeliu. Na, man viskas tuojau pat pradėjo atrodyti visai iškreiptai (buvau apkaltintas kompleksavimu). Juo labiau, kad nesupratau, kuom jau ten taip smarkiai gali skirtis viena fotografija nuo kitos - galų gale veidas yra veidas, bendriau šnekant, atvaizdas yra atvaizdas, ir ką tu žmogus čia pribursi su tais mandresniais fotoaparatais.
O jis mokėsi, mokėsi, užknisdavo mane fotografuodamas (kaskart - "dar vieną, paskutinį kartą"), ir vieną dieną padarė mano suirzusio (t.y. "kompleksuojančio") fotografiją, kuri man... patiko. Ne mano veidas man patiko, visai ne. Bet patiko, kaip ten joje susidėliojo spalvos, fonas ir visi kiti reikalai. Ji iš tikrųjų labai skiriasi nuo to, ką aš "pripleškindavau" su savo muiline. Turint omeny, kad jis dar tik mokosi, ir - kaip pasakojo - jam dar toli iki to, kad publikuoti savo šedevrus patyrusių fotografų forumuose, dalykas pasirodė labai perspektyvus.
Aš pradėjau skaityti visokius pradedančiųjų fotografų tutorial'sus, pamėginti susigaudyti, ką reiškia tos visos aperture, shutter speed, exposure, iso mano muilinėje, ir pamėginau iš jos išspausti ką nors daugiau ir idomiau negu banalus ordinary atvaizdas. Parametrų prasmę supratau. Bet gavau nusivilti - kad ir brangi, mano "muilinė" lieka tikra muiline, ir nieko mandresnio iš jos išspausti tikrai nepavyks.
Susiradau fotografo blog'ą, paskaitaliojau, ir dabar esu neramus. Nes užsimaniau įsigyti rimtesnį aparatą ir fotografuoti miesto gatvę.
Tam yra tik dvi kliūtys. Pirmoji - materialinė. Turint omeny, kad rimto fotoaparato su rimtu teleobjektyvu be kokių 15-20 tūkst. neįsigysi, dar turint omeny, kad kitąmet aš vistik svajoju nuvykti į USA, ir dar turint omeny, kad su savo alga aš niekaip neįperku normalesnio automobilio, todėl važinėju išskirtinai dviračiu, o verkiant reikalingas kapitalinis buto remontas ir furnitūros atnaujinimas man kelia siaubą vien pagalvojus, kiek tai kainuos - turint visą tai omeny, fotografavimo įrangos pirkimas būtų tikras ėjimas žirgu. Antroji kliūtis - galbūt visai ne kliūtis, šiaip, pasvarstymas. Aš tikrai nežinau, ar man patiktų fotografavimas, ar man kas nors iš to gautųsi ir ar aš turėčiau pakankamai laiko tuo užsiimti. Aš turiu dabar šiokių tokių hobių, kuriuos matyt reikėtų paaukoti naujai aistrai. Na, ką nors aukoti aistrai gal ir nėra sunku. Bet tie mano dabartiniai hobiai irgi yra tokio kaip ir mokymosi rezultatas. Ir juos užmetus, būtų gaila įdėtų pastangų, prie kompo monitoriaus išsvilintų akių ir nemiegotų naktų.

Atnaujinta. Su 15-20 tūkst. atrodo stipriai perspaudžiau. Sakė, bazinis variantas išeitų už 5 tūkst. Bet visvien daug...

Kelnių pirkimo

2011-06-11T15:33:00.008+03:00

Kelnių pirkimo ir kitos mintys:

Ar tie "firminiai" rūbai yra tiek geresni už likusius, kiek jų kainos didesnės?

Atnaujinta. Atsakymas - NE. Šiandien nunešiau atgal. Brokas. Viena kelnių klešnė už kitą trumpesnė. Pirksiu turguje, o už atlikusius pinigus nusipirksiu akumuliatorių dviračio žibintams.

Visai paprasta išleisti 50-70 Lt maisto produktams, ir taip sudėtinga - laisvalaikio dalykams. Konkrečiai - akumuliatoriams dviračio žibintams.

Perkant drabužius yra dvi blogybės: 1) kaip skudurui (technically speaking) - nesveikai aukšta kaina, 2) būtinybė daug matuotis ir apsispręsti.
Nors antras punktas susijęs su pirmuoju - jeigu kaina būtų reali, tai nebūtų taip skausminga nusipirkti keletą ir vėliau apsispręsti, kuris smagiau nešiojasi.

Koks malonumas yra važiuoti ant motociklo galinės sėdynės? Ar tos merginos nesijaučia pažemintos? Nes juk, atvirai šnekant, tarnauja kaip įvaizdžio detalė. Nors pas baikerius viskas yra įvaizdis. Įvaizdžio žmonės. Gal kam nors daro įspūdį, nežinau...
Tiesa, dar mačiau, vaikinai važiuoja ant galinės sėdynės. Kaip čia?

Tam tikram (kokiam?) merginų tipui aš sukeliu susierzinimą ir agresiją. Nesuprantu, kodėl. Bet tas buvo beveik visada. Ar čia tik man vienam taip?

Ar atsisakymas valgyti bulkutes, sausainius ir batoną gali būti ėjimas prieš gamtą, prieš savo organizmo konstituciją?

Niekaip nepriprantu

2011-06-09T21:36:00.003+03:00

Niekaip nepriprantu, kad programoje kintamųjų, klasių, laukų pavadinimai gali turėti lietuviškų raidžių. Atrodo keistai ir nenatūraliai, rėžia akį, neįtikina, atrodo... populistiškai, kaip durnai tas žodis čia neskambėtų.

Šiukšliną, voratinkliną

2011-06-09T08:04:00.005+03:00

Šiukšliną, voratinkliną, šlamštu nukrautą, paskutinįkart remontuotą dar LTSR, savo kambarį vadinau "mano dekadansas", kol draugelis nuramino - "творческий беспорядок".

Geltoni marškinėliai

2011-06-04T16:25:00.007+03:00

Geltoni marškinėliai pasiteisino - į Juodkrantę atlėkiau pirmas. Aplenkiau visus iš "savo" kelto ir matyt didžiąją dalį iš ankstesniojo. Skridau be sustojimo beveik iki pat Juodkrantės vidutiniu 27 km/h greičiu. Buvau įvertintas - maždaug penkiolikos metų vaikinukas "sėdo ant rato" ir parazitavo už manęs kelis kilometrus. Prie pat Juodkrantės siaurame dviračių take aš neįsipaišiau į posūkį ir įmaurojau į krūmus. Buvo be galo juokinga. Vaikinukas pasisiūlė važiuoti pirmas. Padėkojau, pasakiau, kad jau praktiškai atvykau.

Oficialus vykimo tikslas buvo "valgyti žuvienės". Aš į Juodkrantę visąlaik važiuoju "valgyti žuvienės". Prieš kelis metus atsidūręs Juodkrantėje matyt buvau baisiai alkanas. "Žvejonėje" valgiau pomidorų salotų ir žuvienės. Buvo fantastiškai skanu. Pasižadėjau visur ir visada promotinti tą užeigą ir visada apsilankyti. Kai po metų apsilankiau antrąkart, taip skanu nebuvo. Eilinis kavinės maistas, daugiau nieko. Tada pietavau lauke, tai viską nurašiau ant įkyrių uodų spiečių, kurie trukdę mėgautis maistu. Šią žiemą nukulniavau į Juodkrantę pėsčias. Tąkart pavalgyti žuvienės nepavyko, nes viskas buvo uždaryta. Ir va, šiandien. Žuvienė buvo šiaip sau, tuo labiau, kad nekaršta. Salotose stambiais gabalais įpjaustytos atseit-krabų lazdelės atrodė labai kvailai ir visai nepikantiškai. O barmenė buvo labai jauna, kūda ir visai necharizmatiška. Žodžiu, 20 Lt - į balą.

Galvoju, gyvenime nutinka tokių netikėtų vienetinių nepaprastų dalykų. Reikėtų juos priimti kaip dovaną. O visi mėginimai pačiam juos pakartoti yra pasmerkti nusivylimui ir imitavimui. "Žvejonėje" aš daugiau nepietausiu.

Grįžinėdamas atgal, persiropščiau per kopą ties Juodkrante. Galvojau, pasižiūrėsiu, kiek žmonių, koks vanduo, ir trauksiu. Pasilikau porai valandų pliaže ir atidariau maudymosi ir pliažinimosi sezoną. Vanduo buvo labai šaltas, niekas nesimaudė, man pačiam pasinerti pavyko gal kokį 10-ąkart įbridus.

Grįžinėdamas galvojau, koks puikus dalykas yra gyvenimas ir kokią gražią šalį turime. Dar galvojau, kad pavyksta priimti tik labai mikroskopinę to didžiulio Gėrio dalelę, visa kita praeina pro šalį nepanaudota... O taip norėtųsi kaip kempinei sugerti, įsisavinti daug daug. Arba kur nors "užsiseivinti" - kad panorėjęs galėtum bet kada išsitraukti, pasimėgauti. O tai dabar viskas praeina, prapuola - kaip ir bergždžiai. Na, tarsi geras vertingas filmas tuščioje kino salėje....

Dar tos merginos ir moterys ant dviračių - ir atvažiuojančios iš priekio, ir tos, kurias aplenkiau - jos visos ... visos wunderbar ir fantastisch.

Tarp kitko, išskyrus porą momentų, brokuoto kairiojo kelio kaip ir nejutau. Atsirado mažytė mažytė viltis. Bijau prikarksėti ir nubaidyti.

Tiems, kas

2011-06-02T18:28:00.000+03:00

Tiems, kas supranta, apie ką čia...

Jeigu dėl

2011-05-31T08:54:00.002+03:00

Jeigu dėl to suvaryto kairiojo kelio aš per atostogas nenuminsiu į Švediją-Daniją, tai tada - NACHUJ. Nesimaivant ir nepozuojant.

Nepamiršti pasigaminti

2011-05-31T06:12:00.005+03:00

Nepamiršti pasigaminti marškinėlius su užrašu "I [širdis] IntelliSense".

Peas and carrot

2011-05-30T17:27:00.003+03:00

Peas and carrot, tiksliau, baklažanai ir paprika - negalvojau, kad taip tinka vienas prie kito. Ėmiau du baklažanu ir du tuos didelius raudonus pipirus. Baklažanai buvo stori, tai išilgai pjoviau į tris dalis kiekvieną, ir pusapvales dalis iš apvaliosios pusės suraižiau peiliu. Pipirus - per pusę. Kremavau skardoje orkaitėje pabarstytus prieskoniais (maltų pipirų mišiniu ir tarkuotu česnaku) ir druska. Ai, tiesa, dar apterliojau aliejumi. Buvo labai skanu. Nefotografavau, nes buvau alkanas ir nenorėjau, kad atauštų.

Pilkas skepticizmas

2011-05-27T10:05:00.003+03:00

Pilkas skepticizmas ir totalus nepasitikėjimas valdininkų žodžiais ir iniciatyvomis lygtai turėtų reikšti tokį atseit nepriklausomą ir kritišką Tikros Asmenybės mąstymą. Bet iš tikrųjų tai yra spąstai. Žmogus įstringa savo paties skepticizme ir tampa bergždžias. Toks, kuris nei pats juda, nei pajudinamas leidžiasi. Saikinga kritikos dozė yra reikalinga, bet totalus nepasitikėjimas tai jau liga - lygiai tokia pati kaip ir absoliutus naivumas. Tikėdamasis atrodyti kietu, tokiu, kurio "už nosies nepavedžiosi", iš tikrųjų tampa visuomenės našta, stabdžiu ir šiukšle.

Apie byčiokų

2011-05-22T16:57:00.004+03:00

Apie byčiokų žvejojimą nuo Palangos tilto.

Akropolio miestas

2011-05-21T14:20:00.014+03:00

Akropolio miestas saulėtą šeštadienį.

Nes šiandien Akropolyje vyksta akcija "Jamam"...

Kruizinių laivų terminale mėginta surengti kažkokią kaip ir armijos dieną - su bombomis, patrankomis ir šautuvais.

Man buvo truputėlį liūdna, o paskui paliko truputėlį gėda. Liūdna, nes, matyt dėl tos pačios "Jamam", žmonių buvo visai skystai.

Ir dar dėl to, kad Garbės kuopos kareivukams, demonstravusiems triukus su šautuvais, tie keliskart iškrito iš rankų.

O kariškus maršus grojęs karinis orkestras, dirigento sukomanduotas "Kairėn!" ir "Žengte marš!", nelabai gaudėsi, kur ta kairė, ir kaip klipatos nusivilko visai nekarišku žingsniu.

Gėda paliko, kai "išžygiavus" orkestrui, paleido muziką per garsiakalbius. Kažkoks, matyt lietuviškos estrados megažvaigždė (ten yra kitokių?), perdainavo Status Quo šlagerį ir veršio balsu bliovė "Vuoooj-ūūū-juoooi, tu dabar aaarmijoj..."

Numynęs iki Žvejo skulptūros, čia radau minią žmonių, kažko laukiančių.

Tarp jų sukinėjosi Čepas (Čiapas?), tai, spėjau, bus kas nors oficialaus. Juo labiau, kad buvo sukalta tribūna ir kažkokie nupiepeliai pirmyn atgal tampė Klaipėdos vėliavą, niekaip nesugalvodami, kur ją padėti.

Fotoaparato akumuliatoriai nusėdo. Likau tik su telefonu. Nusprendžiau palaukti.

Ant tribūnos užlipęs V.Paukštė pranešė, kad čia bus inauguruojamas meras. Gal ir nieko...

Kongas atplaukė su laivu. Užlipo ant tribūnos. Dar buvo Taraškevičius. Taraškevičius Kongui ant kaklo užkabino tą grandinę su herbu, vienuolis įteikė antspaudą, visi pasakė kelias kalbas. Iš kalbų Kongo pasakytoji buvo skysčiausia. Buvo biškelį panašu į myžčiojimą iš laimės, kokia puiki yra Klaipėda. Man nepatiko tie overliaupsinimai ir užuominos į tai, kad Klaipėda kažkuo tai tarsi geresnė už kitus miestus. Pigu ir nepagarba svečių atžvilgiu. Tokį šūdą taukšti čia nebūdinga. Atrodė, tarsi tas nebūtų savaime aišku ir būtinai reikėtų save papildomai įtikinti. Šito nedarė nei Gentvilas, nei Taraškevičius. Bet užtat patiko paraginimas visiems siekti būti "merais" savo pačių aplinkoje, gyvenime, t.y., būti suaugusiais ir pilietiškais, nelaukti, kol kažkas ateis ir padarys laimingais.

Klausydamasis pagalvojau, "Kongai, kada pūsim triūbą?". Pasirodo, pranašingai. Mergytė Klaipėdos krašto drabužėliais atnešė Kongui trimitą ir jis išpūtė kažkokį tai gabalą. Viskas buvo... tobula. (Išskyrus fotografavimą su telefonu prieš saulę, žinoma.)

Šalia stovintys žmonės kalbėjo, kad be tų dviejų, šiandien dar keliose vietose vyksta lauko renginukai.

Pagalvojau, gal "Jamam" - dar ne viskas?...

Visuotinio gyventojų

2011-05-16T21:52:00.006+03:00

Visuotinio gyventojų surašymo rezultatų ir bendro inkščiančio fono inspirintas, pagalvojau, kad tai, jog suskaičiavome tris milijonus, dar nieko nereiškia. Realiai emigravusiais reikėtų laikyti ir visus inkščiančius dėl Blogo Gyvenimo™ ir kiekviena menkiausia proga skubančius pareikšti, kad Lietuva yra niekam tikusi šalis. Tie irgi yra prarastieji. Būtų galima vadinti balastu, bet kad labai jau smirdi tas jų inkštimas, o kitų - netgi toks menkystų džiaugsmelis dėl šalies nesėkmių. Tad esame viso labo gal kokie 2-3 šimtai tūkstantėlių. Jeigu dar tiek esame...

Смерть супостатам!

2011-05-13T22:31:00.006+03:00

Смерть супостатам! Po visai plonu civilizacijos kultūriniu luobeliu mano viduje tūno.... Nežinau, kas tūno, bet aš tiesiog tirpstu girdėdamas kai kurias revoliucines ir karines sovietines dainas. Rimtai.

Studentaudami, Kamčiatkoje bendrabutyje kaskart prisigėrę eidavome į balkoną ir traukdavome..............

Išbuvęs TEO

2011-05-11T20:51:00.000+03:00

Išbuvęs TEO klientu... visada, už lojalumą galiu įsigyti knygą "Interneto pradžiamokslis". Kaip dabar prisimenu LTSR: moksleivius - respublikinių jaunųjų matematikų/fizikų/chemikų olimpiadų nugalėtojus apdovanodavo keturių tušinukų rinkiniu: juodo, mėlyno, žalio ir raudono.

Stalo nepakankamumo

2011-05-10T16:04:00.002+03:00

Stalo nepakankamumo dėsnis: kokio dydžio darbo stalas nebūtų, anksčiau arba vėliau ant jo nebelieka vietos.

Nesugebu produktyviai

2011-05-02T22:19:00.005+03:00

Nesugebu sistemingai ir tvarkingai dirbti, kai niekas neveja. Kol deadline'as toli, stumdau kvailį ir nuobodžiaudamas laukiu, kol jis (tas dead...) priartės. O tada jau laikykis! Net sekmadienį paaukoju.

Balandžio painkštimas

2011-04-26T21:17:00.002+03:00

Balandžio painkštimas: kartais be jokių aiškesnių priežasčių visas pasaulio vaizdas pasisuka šiek tiek kitu kampu ir pasijunti žmogus kvailai-dirbtinas, kvailai-tuščias, kvailai-kvailas ir kvailai-pozuojantis. Labai šūdina būsena, ir visi erzina.

Dar ne

2011-04-24T20:24:00.003+03:00

Dar ne København...

Žiūrėti Tauragė didesniame žemėlapyje

Jeigu jau

2011-04-21T11:22:00.001+03:00

Jeigu jau google paveda, tai šitame pasaulyje nebeliko kuo pasitikėti išvis :(

Atnaujinta. Atrodo, gali būti, kad čia mūsų įmonės tokios pikantiškos politics - jeigu esi prisijungęs prie google paskyros, negali naršyti google.

Paliekant Vilnių

2011-04-18T12:45:00.003+03:00

Paliekant Vilnių: pusantro mėnesio pragyvenus gete, kuriame lietuviška kalba - ne taisyklė, o itin reta išimtis, kyla visokių klausimų ir neorganizuotų, padrikų minčių apie tai, ką reiškia sąvokos "lietuviškas miestas", "Lietuvos sostinė" ir pan..

Iki traukinio dar yra laiko, einu, rasiu kokį nors neįmantrų suvenyrą...

Biškį pasikultūrinau

2011-04-15T20:24:00.005+03:00

Biškį pasikultūrinau

Seniai norėjau pamatyti...

Paskui dar čia

Nors čia nesupratau, apie ką ėjo kalba: visi trypčiojo, tikrino mikrofonus, kažką rikiavo, paskui nutilę kažko laukė - aš nesulaukęs nuėjau.

Naugarduko g. radau įstaigą, kur galima papietauti per išeiginę:

Platus egzotiškas asortimentas, labai skani sriuba. Jautiena su paprikomis austrių padaže įspūdžio nepadarė, bet greičiausiai čia toks patiekalas. Malonus patarnavimas - mergaitė labai savo vietoje. Tiesa, kainos dvigubos, lyginant su "kinietiškais" "restoranais".

Reikia pradėti ruoštis baigamajam egzaminui...

Bet pradžioj dar nueisiu į norfą - nusipirksiu kokių nors apelsinų, ar ko nors...

Patyrim-ass: žymiai

2011-04-15T12:55:00.002+03:00

Patyrim-ass: žymiai geriau yra pakviesti į pasimatymą ir būti atšilintu, negu nepakviesti ir paskui graužtis, kad neišdrįsai ir praleidai keturitūkstančiaipenkišimtaidvidešimtseptintąją progą...

Čarlis Čamplinas

2011-04-15T12:45:00.001+03:00

Čarlis Čamplinas

Achujieno Dielco

2011-04-13T22:09:00.003+03:00

Achujieno Dielco sindromas: atėjus pietauti į viešą vietą - išsitraukti mobileką ir garsiai ant visos salės pradėti tvarkyti atseit-viarslo ar kažkokius ten reikalus.

Pavakary išėjau

2011-04-12T21:50:00.009+03:00

Pavakary išėjau pašliaužioti po Vilnių.

Mindaugo gatvėje suskėliau konkrečią nesąmonę. Norėjau ištaisyti, nusipirkau kioskelyje šokoladą. Bet ji jau buvo nuėjusi...

Leidžiantis Naugarduko gatve nuo Chemijos fakulteto, labai aiškiai atsigamino būsena - žvėriško alaus lakimo Kamčiatkoje prieš n-ioliką metų, skambant I'm alive I'm dead I'm the stranger...

Nuropojau iki Vyriausybės. Coffee Inn vėl ėmiau juodos už 4.5.

Skverelyje priešais mane atsisėdo dvi labai dailios mergytės. Susigalvojau žaidimą - atspėti, kas jos yra. Veideliai dailūs, bet man pasirodė... patyrę. Paprašiau savęs: "Apibūdink trumpai". Ilgiau įsižiūrėjus, išsprūdo: "Jos žino, ko nori, ir savo šansą išnaudotų".

Mačiau Vilnių tokį, kokį jį mėgstu: švarų, gyvą, europietišką, su gražiomis merginomis. Ir visai ne rusišką.

Pagailo Klaipėdos, kurioje senamiestin užsukama (jeigu užsukama) tik pakeliui į Akropolį.

Lyginamieji analizai

2011-04-12T20:05:00.027+03:00

Lyginamieji analizai

Panerių g.

Standartinių pietų kaina, Lt: 12,00

Maisto kokybė: Brrrr... Neprisiverčiau pabaigti.

Aplinka, aptarnavimas: arklidė, kokių dabar jau reta. Su ruskoje radijo ir nepatenkinta barmene. Manau, vasarą tomis geltonomis staltiesėmis turėtų ropinėti musės.

Bendras vertinimas (iš 5): 1

Algirdo g.

Standartinių pietų kaina, Lt: 16,00 + 2

Maisto kokybė: skanu, kokybiška ir kelia pasitikėjimą. Jeigu jautiena parašyta "aštri", tai ji iš tiesų aštri. Jeigu vištiena "traški", tai traški iš tiesų.

Aplinka, aptarnavimas: nieko įmantraus, bet šviesu, švaru, jauku, tvarkinga ir viskas savo vietoje. Geriausia, ko tikėtumeisi iš a-la kinietiškos užeigos, į kurią užeini greitų nebrangių pietų.

Bendras vertinimas (iš 5): 5

J.Basanavičiaus g.

Standartinių pietų kaina, Lt: 11,00 + 1

Maisto kokybė: sriuba galėjo būti karštesnė, "jūros gėrybės karštoje lėkštėje" tikrai smagiai čirškėjo, o "žuvies skonio baklažanai" buvo atvėsę ir visai ne žuvies skonio. Baklažanų.

Aplinka, aptarnavimas: nelabai yra prie ko prikibti. Trūksta jaukumo. Ir labai jaunos padavėjos/barmenės nekelia pasitikėjimo.

Bendras vertinimas (iš 5): 4

Man patinka

2011-04-10T17:13:00.005+03:00

Man patinka tie reti atvejai, kada Facebooke visi pranešimai pasensta, naujų niekas nebeparašo (o tie, kurie galbūt parašo, yra užbaninti), ir tuščiame lange atsiranda užrašas: There are no more posts to show at the moment.

Paskaityti prieš

2011-04-09T00:04:00.002+03:00

Paskaityti prieš miegą - šita turėtų neblogai migdyti.

Tai vistik!

2011-04-08T22:43:00.001+03:00

Tai vistik! Ar galų gale apsiženys Seymour'as ir Edna?!

Nuo žodžio

2011-04-07T17:57:00.001+03:00

Nuo žodžio "lenkai" jau biškelį vimdo.

Didelės ir linksmos

2011-04-05T21:35:00.000+03:00

Didelės ir linksmos

Jeigu nepiktnaudžiauti

2011-04-05T21:27:00.006+03:00

Jeigu nepiktnaudžiauti šituo, šituo, šituo, šituo ir šituo, su vienu gigabaitu mobilaus per mėnesį galima būtų išgyventi.

Neskubėdamas mėginsiu

2011-04-03T17:07:00.005+03:00

Neskubėdamas mėginsiu suskaitmeninti (koks klaikus žodis!) Anglų kalbos gramatikos by L.Pažūsis, G.Rosinienė ir U.Žemaitienė trečiąjį pataisytąjį leidimą published by Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius 1998, UDK 802.0-5 Pa468, ISBN 5-420-01167-0. Čia dalykas bus even more challenging, nes labai sudėtinga teksto struktūra - skyriai, poskyriai, skyreliai, įvairiausių lygių sąrašai, lentelės, diagramos, visokie pariebinimai ir pasvirimai..... Dar tie simboliai tarimui žymėti d æ ə ı θ ∫ ɔ ʒ. Ir knygelė neplona.

Laiškai sūnui

2011-04-02T22:27:00.005+03:00

Laiškai sūnui parašyti. Atvirai šnekant, tai spjaudžiausi ir keikiausi. Man čia jau antra tokia knyga išpuola - be proto prifarširuota prancūziškų frazių, durniausių prancūziškų simbolių, tokių kaip éâêôáûè, ir pačių idiotiškiausių jų kombinacijų, kurių neįmanoma įsiminti. Na, kiek varlių reikia būti surijus, kad sugalvoti tokią raidžių kakafoniją: que la critique la plus sévère est à votre égard, la preuve la plus marquée de leur amitié qu'il me fera toujours plaisir et honneur de me venir voir; il est vrai qu'à son âge le plaisir de causer est froid, mais je tâcherai de lui faire faire connaissance avec des jeunes gens, etc?! Pritom visi tie marazmai suvaryti į footnote'us, kuriems, aišku, reikia daryti hyperlinkus.

Dar ten senovės graikų simbolių yra...

Čia kitas linkas. Jeigu anas užsilenktų.

Na, ką?

2011-04-02T19:02:00.003+03:00

Na, ką? Trip distance - ant nulio ("ant nuliaus", kaip pasakytų vienas geodezijos dėstytojas) ir atidarom sezoną? Smagu, ainašikt! :)

Kažin, ar

2011-04-01T06:55:00.003+03:00

Kažin, ar nieko neįžeisčiau, jeigu Vilnių vadinčiau Solomon'u, o vilniečius - solomonais?

Algirdo gatvės

2011-03-31T06:42:00.003+03:00

Algirdo gatvės bonsai

Atsisakęs klausytis

2011-03-30T15:45:00.002+03:00

Atsisakęs klausytis lekcijų apie tai, "kaip reikia rašyti su vordu", turėjau labai gerą laiką su klasioke "Šanchajuje" priešais "Europą". Vėliau Vilniaus gatvėje Coffee Inn pasiėmęs didelį juodos, jaukiai įsitaisiau skverelyje priešais Vyriausybę. Fotkinau balandžius, stebėjau, kaip negrabiai mergytės mėgina prisidegti cigaretes. Praėjo "krikščionys" Varaška su Vagnoriumi (Varaška kreipiasi į Vagnorių "Jūs"). Kalbėdamasi telefonu praėjo Ingrida. Gaila, neužteko naglumo nupaparazzinti ministrę.

Būti maloniu

2011-03-29T19:31:00.005+03:00

Būti maloniu žmogumi turėtų būti visai smagu ir truputėlį juokinga:

Aukštuomenės žmogus labai dažnai turi apsimesti, kad ko nors nežino. Pavyzdžiui, patartina dėtis, jog nežinai to, ką žmonės nori tau papasakoti, ir kai tavęs klausia: „Ar girdėjote apie tai?“ – atsakyti – „Ne“ ir išklausyti pasakojimą, nors tau viskas jau žinoma. Vieniems malonu papasakoti ką nors todėl, kad mano esą geri pasakotojai, kiti didžiuojasi pasakojama istorija, laikydami ją savo atradimu, o daugelis puikuojasi galėdami parodyti, kad jais kažkas pasitikėjo, nors, pasirodo, visai be reikalo. Visi šie žmonės pasijustų nusivylę ir įskaudinti, jeigu būtum pasakęs: „Taip, girdėjau.“
(Chesterfield. „Laiškai sūnui“)

Pagalvojęs, gavau pripažinti, kad pats dažniausiai elgiuosi būtent kaip tas čia aprašytas pasakotojas, o ne išklausytojas.

Arba aš

2011-03-29T05:24:00.004+03:00

Arba aš nė menkiausio supratimėlio neturiu, kuo gyvena ir kokiu oru kvėpuoja mano smegenys (kas būtų be galo keista, nes nugyvenęs n-dešimt metų žmogus įsivaizduoji bent jau bendrais bruožais save pažįstąs), arba sapnai yra kažkur išorėje, kažkur Kitur, visiškai nuo manęs nepriklausomai egzistuojanti ir mano smegenų veiklai visai nepavaldi realybė.

Nes kartais pavyksta taip nusisapnuoti, kad paskui nuo keturių nakties guli apstulbęs ir mintyse kartoji: šitoks siužetas ir šitie personažai NIEKAIP NEGALI būti išmąstyti mano, nesvarbu - sąmoningai, nesąmoningai ar dar kaip nors kitaip.

Siužetas ir personažai - visai ne fantastiniai ir ne kokie nors stebuklingi. Priešingai - visiškai normalūs ir kasdieniški. Netgi ypatingi savo kasdieniškumu ir niekuo neišsiskiriamumu, nes iš sapno būtų galima tikėtis šio to daugiau!

Tik kad jie nėra mano sugalvoti.

Ir personažai už mane žymiai protingesni.

Na, juk negali žmogus būti ŽYMIAI protingesnis už patį save, ar ne taip?!

Nokia Maps

2011-03-26T05:38:00.005+02:00

Nokia Maps naujoje programos versijoje zoominant in vietovės žemėlapį, zoominasi in ir miestų bei gatvių pavadinimai. Kas su mano (ne)regėjimu yra crucial, blaškantis po svietą su Nokia navigacija. Imdavo nervas ir nusivylimas, kai negalėdavau įskaityti vietovės pavadinimų telefono žemėlapyje. Jau visai rimtai strategavau įsigyti lupą, kaip durnai tas neatrodytų.